Ilgą laiką pirkdama maistą ar buities priemones, buvau tiesiog… impulsyvi. Ateini į parduotuvę, pasiimi, ko reikia (arba ko manai, kad reikia), įmeti dar vieną kitą „o, skanu“ ir – prašau – vėl išėjau su pilna kuprine ir tuščia pinigine. Tada pradėjau ieškoti, kaip sutaupyti neatsisakant patogumo ar kokybės. Ir štai, atradau du paprastus, bet tikrai veiksmingus būdus: skaityti kainų leidinius ir pirkti didesnes pakuotes. Skamba banaliai? Galbūt. Bet veikia!
Kaip taupymas tapo mano kasdienybės dalimi
Iš pradžių mane atbaidė mintis krapštytis po nuolaidų leidinius ar sekti lojalumo programas. Atrodė, kad tai – vyresnio amžiaus žmonių sportas. Bet kai pastebėjau, kiek per mėnesį išleidžiu, man pasidarė labai įdomu, kur slypi tie „nematomi“ pinigai. Pradėjau nuo mažo žingsnio – pradėjau žiūrėti kainų leidinius internete. Vos kelios minutės per savaitę, bet efektas pasijautė greitai.
Pasirodo, jei planuoji pirkinius iš anksto pagal leidinius, gali sudaryti sąrašą produktų, kurie tą savaitę pigesni – ir prisitaikyti. Pvz., jei matau, kad tą savaitę pigesni kiaušiniai, tai renkuosi receptus, kuriems jų reikia. O kai tokie leidiniai derinami su lojalumo programa, kurią turiu telefone, gaunu dar papildomų pasiūlymų. Ne visada jie naudingi, bet kartais tie keli centai ar eurai tikrai susideda į solidžią sumą per mėnesį.
Didesnės pakuotės – daugiau nei tik daugiau produkto
Kitas atradimas buvo pirkti didesnes pakuotes. Čia, aišku, reikia atsargumo – jei gyvenčiau viena ir pirkčiau kilogramą varškės, greičiausiai pusę jos išmesčiau. Bet kai kalbame apie produktus, kurie nesugenda greitai (pvz., kruopos, tualetinis popierius ar net kavos pupelės), didelė pakuotė reiškia mažesnę kainą už vienetą. Ir tai – jau grynas matematinis taupymas.
Be to, kai rečiau reikia lakstyti į parduotuvę papildyti atsargų, mažėja ir impulsyvių pirkinių tikimybė. Juk kiekvienas „greitas užbėgimas tik pieno“ dažnai baigiasi dar ir šokolado plytele, limonadu ir gal net kokiu akcijiniu jogurtu.
Išmoktos pamokos, kuriomis noriu pasidalinti
Per visą šį laiką supratau, kad taupyti nėra nei sudėtinga, nei nuobodu – tiesiog reikia šiek tiek planavimo. Kainų leidiniai tapo mano pirkinių planavimo pagrindu. Kartais net smagu – tarsi žaidimas: kaip šią savaitę apsipirkti pigiau, bet neprarasti kokybės. Lojalumo programa tapo papildomu priedu – lyg mažas atlygis už tai, kad pirkau protingai. O didelės pakuotės man padėjo ne tik sutaupyti, bet ir geriau valdyti atsargas namuose.
Žinoma, kartais leidžiu sau ir pasilepinti – nes jei taupai protingai, lieka ir vietos mažoms gyvenimo šventėms. Kaip sakoma, taupymas neturi būti bausmė – tai labiau kaip žaidimas su aiškiomis taisyklėmis. Tik žaidimo prizas – papildomi eurai tavo kišenėje (ar bent jau ne minusas sąskaitoje).
Beje, kai pirmą kartą pasakiau draugei, kad perku ryžius kilogramais, ji pajuokavo: „Tu ką, ruošiesi žiemoti kaip lokys?“ Atsakiau, kad ne – aš tiesiog ruošiuosi ateičiai. Ekonomiškai.